Return to Video

Atminties triukai, kuriuos gali išmokti bet kas

  • 0:00 - 0:05
    Norėčiau, kad užsimerktumėte.
  • 0:05 - 0:08
    Įsivaizduokite, kad stovite
  • 0:08 - 0:11
    priešais savo namo paradines duris.
  • 0:11 - 0:15
    Norėčiau, kad pastebėtumėt durų spalvą,
  • 0:15 - 0:19
    ir medžiagą iš kurios jos pagamintos.
  • 0:19 - 0:26
    Dabar įsivaizduokite keletą
    storokų nudistų su dviračiais.
  • 0:26 - 0:29
    Jie dalyvauja nuogose dviračių lenktynėse,
  • 0:29 - 0:32
    ir lekia tiesiai į jūsų namo duris.
  • 0:32 - 0:34
    Noriu, kad tai iš tikrųjų pamatytumėte.
  • 0:34 - 0:38
    Jie labai sunkiai mina pedalus,
    jie suprakaitavę,
  • 0:38 - 0:40
    jie stipriai šokčioja.
  • 0:40 - 0:44
    Ir jie įsirėžia į tiesiai į jūsų namo duris.
  • 0:44 - 0:48
    Visur skraido dviračiai,
    ratai pralekia pro jus,
  • 0:48 - 0:52
    stipinai įlenda į nepatogias vietas.
  • 0:52 - 0:55
    Ženkite pro durų slenkstį
  • 0:55 - 0:59
    į savo fojė, savo prieškambarį,
    kad ir kas būtų kitoje jų pusėje,
  • 0:59 - 1:02
    ir pamatykite, kokia yra šviesa.
  • 1:02 - 1:08
    Šviesa krenta ant Sausainių pabaisos.
  • 1:08 - 1:11
    Sausainių pabaisa jums mojuoja
  • 1:11 - 1:13
    sėdėdamas balne ant gelsvai rudo arklio.
  • 1:13 - 1:15
    Tai kalbantis arklys.
  • 1:15 - 1:20
    Beveik jaučiate jo mėlyną kailį.
  • 1:20 - 1:24
    Galite užuosti ir avižinį sausainį,
    kurį jis tuoj susigrūs į burną.
  • 1:24 - 1:28
    Praeikite pro jį.
    Praeikite pro jį į svetainę.
  • 1:28 - 1:31
    Svetainėje, savo plačiajuoste vaizduote
  • 1:31 - 1:34
    pamatykite Britney Spears.
  • 1:34 - 1:39
    Ji menkai apsirengusi,
    ji šoka ant jūsų kavos stalelio,
  • 1:39 - 1:42
    ir dainuoja „Hit Me Baby One More Time“.
  • 1:42 - 1:45
    Tada eikite paskui mane į savo virtuvę.
  • 1:45 - 1:49
    Per jūsų virtuvės grindis nutiestas
    geltonų plytų kelias
  • 1:49 - 1:53
    ir iš orkaitės link jūsų eina
  • 1:53 - 1:55
    Dorotė, Geležinis Medkirtys,
  • 1:55 - 1:58
    Baidyklė ir Liūtas iš
    „Smaragdo miesto burtininko“,
  • 1:58 - 2:00
    susikibę už rankų.
  • 2:00 - 2:04
    Gerai. Atsimerkite.
  • 2:04 - 2:08
    Noriu papasakoti jums
    apie labai keistą konkursą,
  • 2:08 - 2:11
    kuris kasmet vyksta Niujorko mieste.
  • 2:11 - 2:14
    Jo pavadinimas „Jungtinių Valstijų
    atminties čempionatas“.
  • 2:14 - 2:17
    Į ši konkursą keliavau prieš kelis metus
  • 2:17 - 2:19
    kaip mokslo žurnalistas,
  • 2:19 - 2:22
    tikėdamasis, kad tai bus
  • 2:22 - 2:25
    eruditų čempionatas.
  • 2:25 - 2:28
    Ten buvo šiek tiek vaikinų
    ir keletas merginų,
  • 2:28 - 2:33
    stipriai besiskiriančių amžiumi
    ir higienos būkle.
  • 2:33 - 2:35
    (Juokas)
  • 2:35 - 2:39
    Jie bandė įsiminti šimtus
    atsitiktinių skaičių,
  • 2:39 - 2:41
    pažiūrėję į juos vienąkart.
  • 2:41 - 2:45
    Bandė įsiminti daugybės
    nepažįstamų žmonių vardus.
  • 2:45 - 2:49
    Jie įsiminė ištisus eilėraščius
    tik per keletą minučių.
  • 2:49 - 2:51
    Jie varžėsi, kas greičiausiai įsimins
  • 2:51 - 2:55
    kortų seką išmaišytoje kaladėje.
  • 2:55 - 2:57
    Man tai atrodė neįtikėtina.
  • 2:57 - 3:00
    Šie žmonės turbūt gamtos keistenybės.
  • 3:00 - 3:03
    Tad ėmiau kalbėtis su keletu dalyvių.
  • 3:03 - 3:05
    Šis vaikinas vardu Ed Cook,
  • 3:05 - 3:06
    jis iš Anglijos,
  • 3:06 - 3:08
    kur jis yra vienas geriausiai
    atmintį išlavinusių žmonių.
  • 3:08 - 3:12
    Ir jam sakau: „Edai, kada tu supratai,
  • 3:12 - 3:15
    kad esi vunderkindas?“
  • 3:15 - 3:17
    Ir Edas atsakė „Nesu vunderkindas.
  • 3:17 - 3:20
    Iš tikrųjų turiu tik vidutinio gerumo
    atmintį.
  • 3:20 - 3:22
    Visi dalyvaujantys šiame konkurse
  • 3:22 - 3:25
    pasakys, kad turi vudutinišką atmintį.
  • 3:25 - 3:27
    Mes visi treniravomės,
  • 3:27 - 3:31
    kad galėtume atlikti šiuos
    neįtikėtinus dalykus su atmintimi,
  • 3:31 - 3:33
    naudodami senovės metodus,
  • 3:33 - 3:37
    metodus išrastus prieš
    2500 metų Graikijoje,
  • 3:37 - 3:40
    tokius pat metodus,
    kuriuos naudojo Ciceronas,
  • 3:40 - 3:42
    kad įsimintų savo kalbas,
  • 3:42 - 3:46
    metodus, kuriais viduramžių mokslininkai
    įsimindavo ištisas knygas.“
  • 3:46 - 3:49
    Ir aš tariau: „Ei, kodėl aš apie visa tai
    niekada negirdėjau?“
  • 3:49 - 3:52
    Ir mes stovėjome šalia konkursinės salės
  • 3:52 - 3:56
    ir Edas, kuris yra nuostabiai protingas,
  • 3:56 - 3:59
    bet kiek ekscentriškas anglas,
  • 3:59 - 4:03
    man sako: „Joshai,
    tu – amerikietis žurnalistas.
  • 4:03 - 4:05
    Ar pažįsti Britney Spears?“
  • 4:05 - 4:10
    Aš sakau: „Ką? Ne. Kodėl klausi?“
  • 4:10 - 4:13
    „Nes aš tikrai noriu ją išmokyti
  • 4:13 - 4:16
    greitai įsiminti
    sumaišytų kortų kaladės eilę
  • 4:16 - 4:18
    JAV televizijos programos metu.
  • 4:18 - 4:21
    Tai pasauliui įrodytų,
    kad tai gali padaryti bet kas“.
  • 4:21 - 4:23
    (Juokas)
  • 4:26 - 4:29
    Aš atsakiau: „Na, aš ne Britney Spears,
  • 4:29 - 4:32
    bet gal galėtum išmokyti mane.
  • 4:32 - 4:35
    Ta prasme, juk reikia kažkur pradėti,
    ar ne?“
  • 4:35 - 4:38
    Ir tai man buvo labai keistos kelionės
    pradžia.
  • 4:38 - 4:41
    Didesnę kitų metų pusę praleidau
  • 4:41 - 4:43
    ne tik treniruodamas atmintį,
  • 4:43 - 4:45
    tai taip pat ją tirdamas,
  • 4:45 - 4:47
    ir bandydamas suvokti, kaip ji veikia
  • 4:47 - 4:50
    ir kodėl atmintis kartais neveikia
  • 4:50 - 4:52
    ir koks jos potencialas.
  • 4:52 - 4:54
    Susipažinau su keletu labai įdomių žmonių.
  • 4:54 - 4:56
    Šis vyrukas vardu E.P.
  • 4:56 - 4:59
    Jis serga amnezija ir jo atmintis
  • 4:59 - 5:01
    galbūt blogiausia pasaulyje.
  • 5:01 - 5:03
    Jo atmintis tokia bloga,
  • 5:03 - 5:06
    kas jis net neatsimena turįs
    atminties problemų,
  • 5:06 - 5:08
    kas yra neįtikėtina.
  • 5:08 - 5:09
    Jis tokio tragiško likimo asmenybė,
  • 5:09 - 5:11
    bet jis mums atskleidė kaip stipriai
  • 5:11 - 5:15
    mūsų atsiminimai lemia tai, kuo mes esame.
  • 5:15 - 5:18
    Kitoje spektro pusėje – šis žmogus.
  • 5:18 - 5:20
    Tai Kim Peek.
  • 5:20 - 5:23
    Juo paremtas Dustino Hoffmano veikėjas
    filme „Lietaus žmogus“.
  • 5:23 - 5:26
    Kartu praleidome popietę
  • 5:26 - 5:30
    Solt Leik Sičio viešojoje bibliotekoje
    įsimindami telefonų knygas,
  • 5:30 - 5:33
    tai buvo smagu.
  • 5:33 - 5:36
    (Juokas)
  • 5:36 - 5:39
    Po to aš perskaičiau krūvą traktatų
    apie atmintį,
  • 5:39 - 5:43
    kurie parašyti prieš daugiau nei 2000 metų
  • 5:43 - 5:45
    lotyniškai antikos laikais
  • 5:45 - 5:47
    ir vėliau viduramžiais.
  • 5:47 - 5:50
    Ir sužinojau daug įdomių dalykų.
  • 5:50 - 5:53
    Vienas jų yra tai,
  • 5:53 - 5:56
    kad kadaise
  • 5:56 - 6:01
    idėja turėti išlavintą,
    disciplinuotą ir išdirbtą atmintį
  • 6:01 - 6:06
    nebuvo tokia tolima ir keista kaip dabar.
  • 6:06 - 6:11
    Kažkada žmonės investuodavo
    į savo atmintį,
  • 6:11 - 6:16
    darbščiai tvarkydami savo protus.
  • 6:16 - 6:18
    Per kelis pastaruosius tūkstantmečius
  • 6:18 - 6:21
    mes sukūrėme daug technologijų –
  • 6:21 - 6:23
    nuo abėcėlės iki pergamento,
  • 6:23 - 6:26
    iki knygos, iki spausdinimo mašinos,
    fotografijos,
  • 6:26 - 6:28
    kompiuterio ir išmaniųjų telefonų,
  • 6:28 - 6:31
    kurie mums leido vis lengviau
  • 6:31 - 6:33
    eksternalizuoti savo atsiminimus,
  • 6:33 - 6:35
    iš esmės perleisti technologijoms
  • 6:35 - 6:39
    šį fundamentalų žmogaus sugebėjimą.
  • 6:39 - 6:43
    Šios technologijos leido atsirasti
    moderniam pasauliui,
  • 6:43 - 6:44
    bet jos pakeitė ir mus.
  • 6:44 - 6:46
    Jos pakeitė mus kultūriškai,
  • 6:46 - 6:50
    ir tvirtinčiau, kad jos pakeitė mus
    kognityviai.
  • 6:50 - 6:52
    Nebesant reikiamybės atsiminti,
  • 6:52 - 6:55
    regis, išvis pamiršome kaip atsiminti.
  • 6:55 - 6:57
    Viena paskutinių vietų pasaulyje,
  • 6:57 - 7:00
    kur vis dar galime rasti žmonių,
    kuriems rūpi
  • 7:00 - 7:04
    išlavinta, disciplinuota
    ir išdirbta atmintis
  • 7:04 - 7:06
    yra šis atminties konkursas.
  • 7:06 - 7:08
    Išties jis ne vienintelis.
  • 7:08 - 7:10
    Tokie konkursai vyksta visame pasaulyje.
  • 7:10 - 7:14
    Ir mane tai sužavėjo, norėjau žinoti
    kaip žmonės tai sugeba.
  • 7:14 - 7:19
    Prieš keletą metų keli žmonės
    iš Londono universitetinio koledžo
  • 7:19 - 7:22
    į laboratoriją atsivedė keletą čempionų.
  • 7:22 - 7:23
    Jie norėjo sužinoti,
  • 7:23 - 7:24
    ar šie žmonės turi
  • 7:24 - 7:29
    struktūriškai, anatomiškai kitokias smegenis
    nei visi kiti?
  • 7:29 - 7:32
    Atsakymas buvo ne.
  • 7:32 - 7:35
    Ar jie protingesni už mus?
  • 7:35 - 7:37
    Jie davė jiems keletą
    kognityvinių testų,
  • 7:37 - 7:39
    ir rezultatas buvo, kad nelabai.
  • 7:39 - 7:42
    Bet buvo vienas labai įdomus
    ir daug atskleidžiantis skirtumas
  • 7:42 - 7:44
    tarp čempionų smegenų
  • 7:44 - 7:47
    ir kontrolinės grupės,
    su kuria buvo lyginama.
  • 7:47 - 7:50
    Jie buvo patalpinti į fMRI mašiną,
  • 7:50 - 7:52
    kuri skenavo jų smegenis
  • 7:52 - 7:57
    jiems įsimenant skaičius, žmonių veidus
    ir snaigių paveikslėlius,
  • 7:57 - 7:59
    ir buvo pastebėta, kad atminties čempionų
  • 7:59 - 8:01
    smegenyse įsižiebdavo
    skirtingos smegenų dalys
  • 8:01 - 8:03
    nei pas visus kitus žmones.
  • 8:03 - 8:07
    Čempionai naudojosi, arba atrodė,
    kad naudojasi
  • 8:07 - 8:11
    smegenų dalimi, kuri susijusi
    su erdvine atmintimi ir navigacija.
  • 8:11 - 8:17
    Kodėl? Ir as mes galime iš to
    ko nors pasimokyti?
  • 8:17 - 8:21
    Atminties sportas
  • 8:21 - 8:24
    panašus į ginklavimosi varžybas,
  • 8:24 - 8:27
    kur kasmet kas nors sugalvoja
  • 8:27 - 8:30
    naują metodą kaip atsiminti
    daugiau ir greičiau,
  • 8:30 - 8:32
    ir tada likusieji turi vytis.
  • 8:32 - 8:34
    Tai mano draugas Ben Pridmore,
  • 8:34 - 8:35
    triskart Pasaulio atminties čempionas.
  • 8:35 - 8:37
    Ant jos stalo priešais jį
  • 8:37 - 8:41
    yra 36 sumaišytos kortų kaladės,
  • 8:41 - 8:44
    kurias jis bandys įsiminti
    per vieną valandą,
  • 8:44 - 8:48
    naudodamasis metodu, kurį pats išrado
    ir vienintelis gerai moka.
  • 8:48 - 8:50
    Naudodamasis panašiu metodu
  • 8:50 - 8:52
    jis tiksliai įsiminė
  • 8:52 - 8:58
    4140 atsitiktinai sugeneruotų
    dvejetainių skaičių seką
  • 8:58 - 9:01
    per pusę valandos.
  • 9:01 - 9:03
    Taip.
  • 9:03 - 9:06
    Nors yra daugybė būdų
  • 9:06 - 9:10
    įsiminti informaciją šiuose konkursuose,
  • 9:10 - 9:13
    viskas, visi šie metodai
  • 9:13 - 9:16
    galų gale remiasi dalyku,
  • 9:16 - 9:19
    kurį psichologai vadina pasakojiminiu
    kodavimu.
  • 9:19 - 9:22
    Ir tai pavaizduojama labai šauniu
    paradoksu,
  • 9:22 - 9:24
    kuris žinomas kaip
    Kepėjo/kepėjo paradoksas,
  • 9:24 - 9:25
    kuris skamba taip:
  • 9:25 - 9:28
    Jei dviejų žmonių paprašysiu atsiminti
    tą patį žodį,
  • 9:28 - 9:30
    jei tau sakau:
  • 9:30 - 9:34
    „Atsimink, kad yra toks žmogus vardu Kepėjas.“
  • 9:34 - 9:35
    Jo toks vardas.
  • 9:35 - 9:41
    O tau sakau: „Atsimink, kad yra toks žmogus, kuris yra kepėjas.“
  • 9:41 - 9:44
    Ir kai po kiek laiko ateisiu pas tave
  • 9:44 - 9:47
    ir pasakysiu: „Ar atsimeni tą žodį,
  • 9:47 - 9:48
    kurį kažkada pasakiau?
  • 9:48 - 9:50
    Atsimeni koks jis buvo?“
  • 9:50 - 9:54
    Žmogus, kuriam buvo pasakytas
    vardas Kepėjas,
  • 9:54 - 9:56
    bus mažiau linkęs atsiminti žodį
  • 9:56 - 10:00
    nei žmogus kuriam buvo
    pasakyta profesija kepėjas.
  • 10:00 - 10:03
    Tas pats žodis, bet ne taip pat lengva
    atsiminti. Keista.
  • 10:03 - 10:05
    Kas gi čia vyksta?
  • 10:05 - 10:10
    Na, vardas Kepėjas jums nieko nereiškia.
  • 10:10 - 10:12
    Jis visiškai nesuterštas
  • 10:12 - 10:15
    visų kitų atiminimų, esančių jūsų galvoje.
  • 10:15 - 10:17
    Bet paprastas daiktavardis kepėjas,
  • 10:17 - 10:19
    juk žinome kepėjus.
  • 10:19 - 10:21
    Kepėjai dėvi juokingas baltas kepures.
  • 10:21 - 10:23
    Jų rankos miltuotos.
  • 10:23 - 10:25
    Kepėjai skaniai kvepia grįžę namo
    iš darbo.
  • 10:25 - 10:27
    Galbūt net pažįstame kepėją.
  • 10:27 - 10:28
    Ir išgirdę šį žodį
  • 10:28 - 10:31
    imame kabinti prie jo šias asociacijas,
  • 10:31 - 10:35
    kurios paskui padeda jį prisiminti vėliau.
  • 10:35 - 10:38
    Viskas, kas vyksta
  • 10:38 - 10:40
    šiuose konkursuose
  • 10:40 - 10:44
    ir ištisas gero įsiminimo menas
  • 10:44 - 10:48
    remiasi į tai kaip gerai galime
    Kepėją iš didžiosios K
  • 10:48 - 10:50
    paversti į kepėją iš mažosios k,
  • 10:50 - 10:53
    kad galėtume informaciją,
  • 10:53 - 10:55
    kuriai trūksta konteksto,
    svarbos ir reikšmės,
  • 10:55 - 10:57
    kažkaip perversti,
  • 10:57 - 10:59
    kad ji taptų reikšminga
  • 10:59 - 11:04
    kitų jūsų galvoje esančių dalykų
    kontekste.
  • 11:04 - 11:07
    Viena iš sudėtingesnių metodikų
  • 11:07 - 11:11
    sukurta prieš 2500 metų
    Senovės Graikijoje.
  • 11:11 - 11:13
    Ji pavadinta atminties rūmais.
  • 11:13 - 11:17
    Jos sukūrimo istorija yra tokia:
  • 11:17 - 11:20
    buvo poetas vardu Simonidas
  • 11:20 - 11:22
    ir jis kartą dalyvavo pobūvyje.
  • 11:22 - 11:24
    Jis buvo samdomas renginių vedėjas
  • 11:24 - 11:27
    nes tais laikais, norint surengti
    nepakartojamą vakarėlį,
  • 11:27 - 11:30
    samdydavai ne didžėjų, o poetą.
  • 11:30 - 11:35
    Jis atsistoja, mintinai pasako eilėraštį
    ir išeina pro duris
  • 11:35 - 11:40
    ir kitą akimirką banketų salė sugriūva
  • 11:40 - 11:43
    ir visi viduje buvę žmonės žūsta.
  • 11:43 - 11:45
    Griūdama salė ne tik visus pražudo,
  • 11:45 - 11:49
    bet ir neatpažinamai suniokoja kūnus.
  • 11:49 - 11:52
    Niekas negali pasakyti, kas buvo viduje,
  • 11:52 - 11:55
    niekas nežino, kur kas sėdėjo.
  • 11:55 - 11:57
    Kūnų neįmanoma tinkamai palaidoti.
  • 11:57 - 12:01
    Tai dar viena tragedija po pirmosios.
  • 12:01 - 12:04
    Stovėdamas lauke, Simonidas,
  • 12:04 - 12:06
    kuris vienintelis išgyveno griūtį,
  • 12:06 - 12:09
    užsimerkia ir staiga susivokia,
  • 12:09 - 12:12
    kad mintyse jis gali matyti
  • 12:12 - 12:17
    kur kiekvienas banketo svečias sėdėjo.
  • 12:17 - 12:19
    Ir jis už rankos veda artimuosius
  • 12:19 - 12:23
    pas jų žuvusius artimuosius.
  • 12:23 - 12:27
    Ir tą akimirką Simonidas suprato tai,
  • 12:27 - 12:30
    ką mes visi šiek tiek nujaučiame,
  • 12:30 - 12:32
    ir tai yra, kad kad ir kaip mums sunku
  • 12:32 - 12:35
    prisiminti vardus ir telefono numerius,
  • 12:35 - 12:38
    ir pažodinius kolegų nurodymus,
  • 12:38 - 12:44
    mes turime neįtikėtiną vaizdinę
    ir erdvinę atmintį.
  • 12:44 - 12:47
    Jei paprašyčiau pasakyti pirmus 10 žodžių
  • 12:47 - 12:50
    iš mano papasakotos istorijos žodžių
    apie Simonidą,
  • 12:50 - 12:52
    greičiausiai jums tai sunkiai pavyks.
  • 12:52 - 12:54
    Bet kertu,
  • 12:54 - 12:57
    kad jei paklausčiau,
  • 12:57 - 13:02
    kas sėdi ant kalbančio arklio
  • 13:02 - 13:04
    jūsų foje dabar pat,
  • 13:04 - 13:06
    jūs galėtumėte tai matyti.
  • 13:06 - 13:08
    Atminties rūmų idėja
  • 13:08 - 13:13
    yra mintyse sukurti
    šį įsivaizduojamą pastatą
  • 13:13 - 13:15
    ir apdėlioti jį vaizdais
  • 13:15 - 13:17
    daiktų, kuriuos norite prisiminti –
  • 13:17 - 13:20
    kuo keistesni, pakvaišę ir neįtikėtini,
  • 13:20 - 13:24
    kuo juokingesni, purvinesni ir stipresni
    yra šie vaizdai,
  • 13:24 - 13:27
    tuo labiau jie bus nepamirštami.
  • 13:27 - 13:30
    Tai 2000 metų senumo patarimai,
  • 13:30 - 13:33
    užrašyti seniausiuose atminties
    traktatuose.
  • 13:33 - 13:34
    Kaipgi tai veikia?
  • 13:34 - 13:37
    Tarkime, jus pakvietė
  • 13:37 - 13:41
    Į TED centrą sakyti kalbą
  • 13:41 - 13:43
    ir jūs norite tai daryti iš atminties
  • 13:43 - 13:48
    ir norite naudoti tuos pačius
    metodus kaip Ciceronas,
  • 13:48 - 13:53
    jei jis būtų prieš 2000 metų pakviestas
    į TEDxRome.
  • 13:53 - 13:55
    Jūs galėtumėte
  • 13:55 - 14:00
    įsivaizduoti save priešais
    savo namo duris.
  • 14:00 - 14:02
    Ir jūs sugalvotumėt kokį nors
  • 14:02 - 14:06
    visiškai keistą, nesuprantamą
    ir nepamirštamą vaizdą
  • 14:06 - 14:09
    kad prisimintumėte pirmą dalyką,
    kurį turite pasakyti
  • 14:09 - 14:12
    šiame visiškai keistame konkurse.
  • 14:12 - 14:15
    Ir tada įžengtumėte namų vidun,
  • 14:15 - 14:17
    ir pamatytumėte Sausainių pabaisą,
  • 14:17 - 14:19
    sėdintį ant pono Edo.
  • 14:19 - 14:21
    Ir tai jums primintų,
  • 14:21 - 14:24
    kad tada norėtumėte pristatyti
    savo draugą Ed Cook.
  • 14:24 - 14:26
    Ir tada pamatytumėte Britney Spears
  • 14:26 - 14:29
    ir tai primintų tą juokingą istoriją,
    kurią norėjote papasakoti.
  • 14:29 - 14:31
    Tada įeitumėte į savo virtuvę
  • 14:31 - 14:33
    ir ketvirta tema, apie kurią kalbėsite
  • 14:33 - 14:36
    yra ta keista metus trukusi kelionė,
  • 14:36 - 14:41
    ir jūsų keli draugai gali tai priminti.
  • 14:41 - 14:45
    Taip romėnų oratoriai įsimindavo
    savo kalbas –
  • 14:45 - 14:48
    ne pažodžiui, kas jus tiesiog pražudytų,
  • 14:48 - 14:51
    o kaip temų sąrašą.
  • 14:51 - 14:54
    O iš tikrųjų frazė „teminis sakinys“
  • 14:54 - 14:57
    kilusi iš graikų žodžio „topos“,
  • 14:57 - 14:59
    kuris reiškia vietą.
  • 14:59 - 15:00
    Tai liekana tų laikų,
  • 15:00 - 15:02
    kai žmonės apie oratoriškumą ir retoriką
  • 15:02 - 15:05
    galvojo iš erdvinės perspektyvos.
  • 15:05 - 15:07
    Frazė „visų pirma“
  • 15:07 - 15:10
    yra lyg pirmoji vieta
    jūsų atminties rūmuose.
  • 15:10 - 15:12
    Man tai buvo išties nuostabu
  • 15:12 - 15:14
    ir pradėjau tuo užsiimti.
  • 15:14 - 15:17
    Nuėjau į dar keletą atminties konkursų.
  • 15:17 - 15:19
    Ir buvau susigalvojęs, kad vėliau
    parašysiu ką nors ilgesnio
  • 15:19 - 15:23
    apie šią sportinio įsiminimo subkultūrą.
  • 15:23 - 15:25
    Bet buvo viena problema.
  • 15:25 - 15:27
    Problema yra tai, kad atminties konkursai
  • 15:27 - 15:31
    yra patologiškai nuobodūs renginiai.
  • 15:31 - 15:34
    (Juokas)
  • 15:34 - 15:38
    Rimtai, tai lyg krūva žmonių
    rašančių egzaminą.
  • 15:38 - 15:40
    Įdomiausia būna tada,
  • 15:40 - 15:41
    kai kas nors ima pasakoti
    apie savo rūmus.
  • 15:41 - 15:44
    O aš esu žurnalistas, man reikia
    apie ką nors rašyti.
  • 15:44 - 15:48
    Ir aš žinau, kad šių žmonių galvose vyksta
    neįtikėtini dalykai,
  • 15:48 - 15:50
    bet man tai yra uždara.
  • 15:50 - 15:53
    Ir supratau, kad norėdamas papasakoti
    šią istoriją
  • 15:53 - 15:56
    pats turėjau atsidurti jų klumpėse.
  • 15:56 - 15:59
    Ir kasryt, prieš atsisėsdamas skaityti
    „New York Times“,
  • 15:59 - 16:02
    ėmiau praleisti 15-20 minučių
  • 16:02 - 16:05
    bandydamas ką nors išmokti atmintinai.
  • 16:05 - 16:06
    Galbūt eilėraštį.
  • 16:06 - 16:08
    Galbūt vardus iš senos metų knygos,
  • 16:08 - 16:11
    kurią nusipirkau blusturgyje.
  • 16:11 - 16:16
    Ir man tai buvo stebėtinai smagu.
  • 16:16 - 16:18
    Niekad nebūčiau to tikėjęsis.
  • 16:18 - 16:22
    Buvo smagu, nes tai iš tikrųjų nėra
    vien atminties treniravimas.
  • 16:22 - 16:25
    Tai darant imi vis geriau ir geriau
  • 16:25 - 16:27
    kurti ir galvoti
  • 16:27 - 16:30
    tuos pakvaišusius, kvailus, juokingus
  • 16:30 - 16:34
    ir galbūt neužmirštamus vaizdus
    savo mintyse.
  • 16:34 - 16:36
    Ir aš visai į tai įsitraukiau.
  • 16:36 - 16:42
    Čia aš, dėvintis standartinius
    atminties sportininko įrankius.
  • 16:42 - 16:44
    Tai ausų kamštukų pora
  • 16:44 - 16:48
    ir pora apsauginių akinių, kurie uždengti,
  • 16:48 - 16:50
    išskyrus mažytes skylutes,
  • 16:50 - 16:56
    nes trikdžiai yra didžiausias
    atminties sportininko priešas.
  • 16:56 - 17:01
    Galų gale grįžau į tą patį konkursą,
    apie kurį rašiau prieš metus.
  • 17:01 - 17:03
    Ir maniau, kad sudalyvausiu, kad atlikčiau
  • 17:03 - 17:07
    šiokį tokį dalyvaujamojo žurnalizmo
    eksperimentą.
  • 17:07 - 17:11
    Ir kad tai būtų gražus epilogas
    visiems mano tyrinėjimams.
  • 17:11 - 17:15
    Problema buvo, kad eksperimentas
    įvyko ne pagal planą.
  • 17:15 - 17:18
    Aš laimėjau konkursą,
  • 17:18 - 17:21
    nors to tikrai neturėjo įvykti.
  • 17:21 - 17:27
    (Plojimai)
  • 17:27 - 17:28
    Dabar yra gera
  • 17:28 - 17:31
    sugebėti atmintinai išmokti kalbas
  • 17:31 - 17:34
    ir telefono numerius ar pirkinių sąrašus,
  • 17:34 - 17:37
    bet tai iš tikro nėra esmė.
  • 17:37 - 17:39
    Tai tik triukai.
  • 17:39 - 17:41
    Šie triukai veikia,
  • 17:41 - 17:45
    nes yra paremti paprastais principais,
  • 17:45 - 17:47
    kurie nusako kaip dirba
    mūsų smegenys.
  • 17:47 - 17:50
    Ir nebūtina statyti atminties rūmų
  • 17:50 - 17:52
    ar mintinai mokytis kortų kaladžių,
  • 17:52 - 17:54
    kad gautume naudos iš įžvalgų
  • 17:54 - 17:57
    apie smegenų veiklą.
  • 17:57 - 17:59
    Dažnai kalbame apie žmones,
    turinčius puikią atmintį
  • 17:59 - 18:01
    lyg tai būtų įgimtas sugebėjimas
  • 18:01 - 18:03
    bet tai netiesa.
  • 18:03 - 18:07
    Puiki atmintis yra išlavinama.
  • 18:07 - 18:10
    Pats papračiausias dalykas yra tai,
    kad mes atsimename, kai esame susikaupę.
  • 18:10 - 18:13
    Atsimename, kai esame į ką nors įsitraukę.
  • 18:13 - 18:15
    Atsimename, kai galime
  • 18:15 - 18:18
    paimti informaciją ir ją išgyventi,
  • 18:18 - 18:20
    suvokti, kodėl ji yra mums prasminga,
  • 18:20 - 18:22
    kodėl svarbi, kokios ji spalvos,
  • 18:22 - 18:25
    atsimename, kai galime informaciją
    kaip nors pakeisti,
  • 18:25 - 18:27
    kad ji būtų suvokiama
  • 18:27 - 18:29
    tarp visų kitų dalykų,
    plaukiojančių mūsų galvoje,
  • 18:29 - 18:34
    kada galime poną Kepėją paversti kepėju.
  • 18:34 - 18:37
    Atminties rūmai, visos šios technikos,
  • 18:37 - 18:38
    tai tėra būdai pagreitinti mokymąsi.
  • 18:38 - 18:41
    Netgi ne tai.
  • 18:41 - 18:44
    Šie metodai veikia,
    nes priverčia jus dirbti.
  • 18:44 - 18:48
    Jie suteikia tam tikrą apdorojimo gylį,
  • 18:48 - 18:50
    tam tikrą susikaupimą,
  • 18:50 - 18:54
    kurio dauguma mūsų paprastai netreniruoja.
  • 18:54 - 18:57
    Bet iš tikro, nėra būdų aplenkti
    šio darbo.
  • 18:57 - 18:59
    Taip įsimenama.
  • 18:59 - 19:04
    Ir manau, kad jus reikėtų palikti
    su viena mintimi,
  • 19:04 - 19:06
    mintimi, kurią E.P.,
  • 19:06 - 19:10
    amnezikas, kuris negali net prisiminti,
    kad turi atminties negalią,
  • 19:10 - 19:12
    man davė,
  • 19:12 - 19:14
    ir tai yra idėja,
  • 19:14 - 19:19
    kad mūsų ištisas gyvenimas tėra
    visų atsiminimų suma.
  • 19:19 - 19:25
    Kiek esate linkę prarasti
  • 19:25 - 19:28
    iš savo ir taip trumpų gyvenimų
  • 19:28 - 19:35
    leisdami laiką su savo „Blackberry“
    ir „iPhone“ telefonais,
  • 19:35 - 19:39
    nekreipdami dėmesio
    į žmogų priešais mus,
  • 19:39 - 19:41
    kuris su mumis kalbasi,
  • 19:41 - 19:43
    būdami tokie tingūs, kad net negalime
  • 19:43 - 19:46
    to giliai suvokti?
  • 19:46 - 19:49
    Per asmeninius potyrius išmokau,
  • 19:49 - 19:52
    kad visi mes turime
  • 19:52 - 19:55
    paslėptus nepaprastus
    atminties sugebėjimus.
  • 19:55 - 19:58
    Bet jei norime gyventi
    įsimintinus gyvenimus,
  • 19:58 - 20:00
    turime būti tokiu žmogumi,
  • 20:00 - 20:03
    kuris nepamiršta atsiminti.
  • 20:03 - 20:05
    Ačiū.
  • 20:05 - 20:08
    (Plojimai)
Title:
Atminties triukai, kuriuos gali išmokti bet kas
Speaker:
Joshua Foer
Description:

Yra žmonių, kurie moka mintinai išmokti tūkstančius skaičių, kortų eilę kaladėje (arba 10 kaladžių!), ir daug kitų dalykų. Rašytojas apie mokslą Joshua Foer kalba apie metodą, vadinamą atminties rūmais, ir papasakoja apie nepaprastą šio metodo savybę: jį gali įvaldyti bet kas, netgi pats Joshua.

more » « less
Video Language:
English
Team:
closed TED
Project:
TEDTalks
Duration:
20:28

Lithuanian subtitles

Revisions

Our website uses cookies for analysis purposes.