WEBVTT 00:00:03.002 --> 00:00:05.867 Mes, žmonės, jau tūkstančius metų Žiūrėdami į aplinką, supančią mus, 00:00:07.207 --> 00:00:10.333 Kad yra skirtingų medžiagų. Šios skirtingos medžiagos... dažniausiai turi skirtingas savybes. 00:00:11.954 --> 00:00:14.745 Ir ne tik savybes: viena medžiaga gali atspindėti šviesą tam tikru būdu, arba jos neatspindėti iš viso. NOTE Paragraph 00:00:17.601 --> 00:00:20.457 Gali būti tam tikros spalvos ar turėti būdingą temperatūrą; būti skysta, dujinė arba kieta. 00:00:22.108 --> 00:00:24.867 Bet taip pat mes pradedame pastebėti, kaip tam tikromis sąlygomis medžiagos reaguoja viena su kita. 00:00:27.663 --> 00:00:31.477 Čia pateikti kelių medžiagų paveikslėliai. Čia yra anglis, kuri yra savo grafito formoje. 00:00:31.477 --> 00:00:36.069 Čia pateiktas švinas; čia - auksas 00:00:38.719 --> 00:00:41.369 Ir viskas, ką aš nupiešiau, kieno paveikslėlius čia rodžiau, juos gavau iš štai šio tinklapio 00:00:41.369 --> 00:00:45.453 Visi jie yra kieti, bet mes taip pat žinome, kad mes.. 00:00:47.395 --> 00:00:49.338 Atrodo, kad juose yra oro, na, tam tikrų oro sudedamųjų dalių 00:00:49.338 --> 00:00:52.210 ir, priklauso nuo to, į kurias oro sudedamąsias dalis žiūri, 00:00:55.079 --> 00:00:57.948 ar tai - anglis, deguonis, ar azotas - visi jie turi skirtingas savybes. 00:00:57.948 --> 00:00:59.425 Arba, yra kitų medžiagų, kurios gali būti skystos 00:00:59.425 --> 00:01:02.082 ar netgi jeigu pakankamai pakeltum šių medžiagų temperatūrą 00:01:02.082 --> 00:01:05.018 Jei pakankamai pakeltum aukso ar švino temperatūrą, 00:01:05.018 --> 00:01:06.503 galėtum gauti skystį. 00:01:06.503 --> 00:01:09.841 Arba, jei sudegintum šitą anglį, 00:01:09.841 --> 00:01:12.076 galėtum ją paversti dujomis, 00:01:12.076 --> 00:01:13.351 galėtum ją paleisti į atmosferą, 00:01:13.351 --> 00:01:14.702 suardyti jos struktūrą. 00:01:14.702 --> 00:01:17.271 Taigi tai yra dalykai, kuriuos mes ir 00:01:17.271 --> 00:01:20.585 visa žmonija stebėjo tūkstančius metų. 00:01:20.585 --> 00:01:22.452 Bet tai veda į natūralų klausimą, 00:01:22.452 --> 00:01:24.226 kuris kadaise buvo filosofinis, 00:01:24.226 --> 00:01:26.405 bet dabar mes galime į jį atsakyti truputį geriau, 00:01:26.405 --> 00:01:30.898 šis klausimas yra: jei ardytum šią anglį 00:01:30.898 --> 00:01:33.518 į vis mažesnes ir mažesnes dalis, 00:01:33.518 --> 00:01:35.554 ir jeigu yra pati mažiausia dalis, 00:01:35.554 --> 00:01:39.867 mažiausias šios medžiagos kiekis, 00:01:39.867 --> 00:01:43.166 kuris vis dar turi anglies savybes; 00:01:43.166 --> 00:01:45.256 Ir jeigu kažkokiu būdu tu jį suskaldytum į dar mažesnes dalis. 00:01:45.256 --> 00:01:48.390 Ar prarastum anglies savybes? 00:01:48.390 --> 00:01:50.354 Ir atsakymas yra: taip. 00:01:50.354 --> 00:01:52.200 Ir tam, kad pereitumėme į savo terminologiją, 00:01:52.200 --> 00:01:56.156 mes šias skirtingas medžiagas, šias grynas medžiagas, 00:01:56.156 --> 00:01:59.025 kurios skirtingoje temperatūroje turi skirtingas savybes, 00:01:59.025 --> 00:02:01.185 ir reaguoja tik tam tikrais būdais, 00:02:01.185 --> 00:02:05.291 jas mes vadiname elementais. 00:02:05.291 --> 00:02:08.729 Anglis yra elementas. Švinas yra elementas. Auksas yra elementas. 00:02:08.729 --> 00:02:10.400 Tu gali sakyti, kad vanduo - taip pat elementas. 00:02:10.400 --> 00:02:14.221 Ir senovėje žmonės vadino vandenį elementu. 00:02:14.221 --> 00:02:17.892 Bet dabar mes žinome, kad vanduo yra sudarytas iš paprastesnių elementų. 00:02:17.892 --> 00:02:20.405 Jis sudarytas iš deguonies ir vandenilio. 00:02:20.405 --> 00:02:25.014 Ir visi mūsų elementai yra surašyti štai čia - 00:02:25.014 --> 00:02:27.758 periodinėje elementų lentelėje. 00:02:27.758 --> 00:02:29.374 C atstoja anglies elementą 00:02:29.374 --> 00:02:30.400 - dabar aš tiesiog einu per tuos elementus, 00:02:30.400 --> 00:02:32.379 kurie yra svarbūs žmonijai, 00:02:32.379 --> 00:02:35.502 bet laikui bėgant tu tikriausiai susipažinsi su visais šiais elementais. 00:02:35.502 --> 00:02:39.148 Čia yra deguonis. Čia - azotas. Čia - silicis. 00:02:39.148 --> 00:02:42.867 Čia yra... Au yra auksas. Štai čia - švinas. 00:02:42.867 --> 00:02:51.995 Ir pats mažiausias bet kurio šių elementų vienetas yra atomas. 00:02:51.995 --> 00:02:54.559 Taigi jeigu kastumeis gilyn 00:02:54.559 --> 00:02:57.079 ir šitai dalintum į mažesnes ir mažesnes daleles, 00:02:57.079 --> 00:02:59.415 galiausiai prieitum anglies atomą. 00:02:59.415 --> 00:03:00.755 Darydamas tą patį štai čia, 00:03:00.755 --> 00:03:02.536 galiausiai prisikastum iki anglies atomo. 00:03:02.536 --> 00:03:03.991 Jei darytum tą patį čia - 00:03:03.991 --> 00:03:05.856 galiausiai gautum šiek tiek šito mažo 00:03:05.856 --> 00:03:07.758 --dėl tinkamesnio žodžio trūkumo -- dalelę, 00:03:07.758 --> 00:03:09.185 kurią pavadintum švino atomu. 00:03:09.185 --> 00:03:11.239 Ir tu nebegalėtum jo daugiau skaldyti 00:03:11.239 --> 00:03:13.597 ir vis dar vadinti tai švinu 00:03:13.597 --> 00:03:17.043 už tų pačių savybių turėjimą. 00:03:17.043 --> 00:03:18.330 Ir tam, kad padėčiau tau suprasti, 00:03:18.330 --> 00:03:21.193 --tai yra toks dalykas, kurį man labai sunku įsivaizduoti -- 00:03:21.193 --> 00:03:24.040 yra tai, kad atomai yra neįtikėtinai maži. 00:03:24.040 --> 00:03:25.901 Tikrai - neįsivaizduojamai maži. 00:03:25.901 --> 00:03:27.555 Taigi, pavyzdžiui, anglis. 00:03:27.555 --> 00:03:29.379 Mano plaukai taip pat yra sudaryti iš anglies. 00:03:29.379 --> 00:03:31.882 Tiesą sakant didžioji dalis manęs yra iš anglies. 00:03:31.882 --> 00:03:35.912 Tiesą sakant, didžioji dauguma gyvų organizmų yra iš anglies. 00:03:35.912 --> 00:03:40.533 Taigi, jei paimtum mano plaukus. Mano plaukai yra iš anglies. 00:03:40.533 --> 00:03:42.231 Daugiausiai iš anglies. 00:03:42.231 --> 00:03:43.989 Taigi, jei paimtum mano plauką štai čia 00:03:43.989 --> 00:03:45.565 --mano plaukas nėra geltonas, 00:03:45.565 --> 00:03:46.766 bet su juoda spalva susidaro gražus kontrastas. 00:03:46.766 --> 00:03:47.950 Mano plaukai yra juodi, bet jei nupieščiau juodus, 00:03:47.950 --> 00:03:49.713 tu negalėtum matyti to per ekraną. 00:03:49.713 --> 00:03:51.970 Bet jei paimtum mano plauką štai čia, aš paklausčiau tavęs, 00:03:51.970 --> 00:03:55.200 kiek anglies atomų sudaro mano plauką iš pločio? 00:03:55.200 --> 00:03:58.467 Taigi jeigu padarytum skersinį mano plauko pjūvį - ne plauko ilgio, 00:03:58.467 --> 00:04:00.361 bet pločio, ir paklaustum: 00:04:00.361 --> 00:04:03.255 kiek anglies atomų yra per plauko plotį? 00:04:03.255 --> 00:04:07.049 Ir tu galėtum spėti: ak, Sal man jau sakė, kad jis labai mažas, 00:04:07.049 --> 00:04:09.150 taigi galbūt ten yra tūkstantis anglies atomų 00:04:09.150 --> 00:04:10.484 arba dešimt tūkstančių, arba šimtas tūkstančių 00:04:10.484 --> 00:04:11.788 ir aš pasakyčiau: "ne"! 00:04:11.788 --> 00:04:14.249 Ten yra vienas milijonas anglies atomų. 00:04:14.249 --> 00:04:17.439 Arba galėtum surišti milijoną anglies atomų 00:04:17.439 --> 00:04:20.933 per vidutinį žmogaus plauko plotį. 00:04:20.933 --> 00:04:22.585 Ir akivaizdu, kad tai - apytikslis skaičius, 00:04:22.585 --> 00:04:24.026 ten nėra lygiai vieno milijono, 00:04:24.026 --> 00:04:26.605 bet tai leidžia tau suprasti, koks mažas yra atomas. 00:04:26.605 --> 00:04:28.441 Žinai, ištrauk plauką iš savo galvos 00:04:28.441 --> 00:04:30.991 ir paprasčiausiai įsivaizduok, kad sudedi milijoną kažkokių daiktų 00:04:30.991 --> 00:04:33.991 greta vienas kito skersai plauką, 00:04:33.991 --> 00:04:37.037 ne plauko ilgį, bet plotį. 00:04:37.037 --> 00:04:39.175 Sunku pamatyti net plauko plotį, 00:04:39.175 --> 00:04:40.718 ir ten milijonas anglies atomų 00:04:40.718 --> 00:04:42.979 būtų tame neįmatomame plauko plotyje. 00:04:42.979 --> 00:04:48.092 Jau vien šitai yra ganėtinai šaunu 00:04:48.092 --> 00:04:49.026 --Mes jau žinome, kad 00:04:49.026 --> 00:04:51.375 yra pats paprasčiausias anglies statybinis blokelis, 00:04:51.375 --> 00:04:53.933 šis pats paprasčiausias bet kurio elemento statybinis blokelis. 00:04:53.933 --> 00:04:55.952 Bet dar šauniau yra tai, kad 00:04:55.952 --> 00:04:59.066 šie elementarūs statybiniai blokeliai yra susiję vieni su kitu. 00:04:59.066 --> 00:05:02.556 Anglies atomas yra sudarytas iš dar svarbesnių dalelių.. 00:05:02.556 --> 00:05:07.469 Aukso atomas yra sudarytas iš dar svarbesnių dalelių. 00:05:07.469 --> 00:05:10.445 Ir, tiesą sakant, šie elementai yra apibūdinami pagal 00:05:10.445 --> 00:05:12.759 šių esminių dalelių išsidėstymą. 00:05:12.759 --> 00:05:14.087 Ir jei norėtum pakeisti 00:05:14.087 --> 00:05:15.901 turimų esminių dalelių skaičių, 00:05:15.901 --> 00:05:17.844 tu galėtum pakeisti to elemento savybes, 00:05:17.844 --> 00:05:18.891 tai, kaip jis reaguoja 00:05:18.891 --> 00:05:22.769 ar netgi pakeisti patį elementą. 00:05:22.769 --> 00:05:25.144 Ir vien tam, kad suprastum šiek tiek geriau, 00:05:25.144 --> 00:05:28.010 pakalbėkime apie šias esmines daleles. 00:05:28.010 --> 00:05:31.825 Taigi, turime protoną. 00:05:31.825 --> 00:05:35.524 Ir protonas, tiesą sakant, apibūdina 00:05:35.524 --> 00:05:38.003 -- protonų skaičius atomo branduolyje 00:05:38.003 --> 00:05:40.096 ir aš pakalbėsiu apie branduolį po sekundėlės -- 00:05:40.096 --> 00:05:42.969 protonai apibūdina elementą. 00:05:42.969 --> 00:05:45.492 Štai, kas apibūdina elementą. 00:05:45.492 --> 00:05:47.333 Kai pasižiūri į periodinę lentelę štai čia, 00:05:47.333 --> 00:05:50.154 jie yra surašyti atominio skaičiaus didėjimo tvarka 00:05:50.154 --> 00:05:51.575 ir atominis skaičius yra 00:05:51.575 --> 00:05:54.667 tiesą sakant tiesiog protonų skaičius elemente. 00:05:54.667 --> 00:05:58.667 Taigi, pagal apibūdinimą, vandenilis turi 1 protoną. 00:05:58.667 --> 00:06:02.800 Helis turi 2 protonus. Anglis turi 6 protonus. 00:06:02.800 --> 00:06:05.333 Tu negali turėti anglies su 7 protonais. 00:06:05.333 --> 00:06:07.172 Jei turėtum, tai jau būtų azotas, 00:06:07.172 --> 00:06:09.234 nebe anglis. 00:06:09.234 --> 00:06:10.589 Deguonis turi 8 protonus. 00:06:10.589 --> 00:06:12.673 Jei kažkokiu būdu čia pridėtum dar vieną protoną, 00:06:12.673 --> 00:06:14.050 tai jau nebebūtų deguonis. 00:06:14.050 --> 00:06:18.333 Tai jau būtų fluoras, taigi tai apibūdina elementą. 00:06:18.333 --> 00:06:20.067 Tai apibūdina elementą. 00:06:20.067 --> 00:06:22.967 Ir atominis skaičius, protonų skaičius, 00:06:22.967 --> 00:06:25.447 protonų skaičius -- ir prisimink, 00:06:25.447 --> 00:06:27.674 kad tai yra skaičius, kuris parašytas štai čia, viršuje, 00:06:27.674 --> 00:06:30.116 kiekvienam elementui periodinėje lentelėje -- 00:06:30.116 --> 00:06:31.529 Protonų skaičius 00:06:31.529 --> 00:06:34.133 yra lygus atominiam skaičiui. 00:06:34.133 --> 00:06:36.852 Yra lygus atominiam skaičiui. 00:06:36.867 --> 00:06:38.861 Ir jie parašė tą skaičių čia, nes jis yra 00:06:38.861 --> 00:06:42.221 pagrindinis bruožas, apibūdinantis elementą. 00:06:42.221 --> 00:06:46.133 kitos dvi atomo sudedamosios dalys 00:06:46.133 --> 00:06:47.702 -- Manau, jas mes taip galėtume vadinti -- 00:06:47.702 --> 00:06:55.123 yra elektronas ir neutronas. 00:06:55.123 --> 00:06:57.541 Ir modelis, kurį gali pradėti statyti savo galvoje, 00:06:57.541 --> 00:07:00.420 -- ir šis modelis, kai chemijoje eisime pirmyn, pamatysime, 00:07:00.420 --> 00:07:02.833 taps mažumėlę abstraktesnis 00:07:02.833 --> 00:07:04.821 ir ganėtinai sudėtingas suvokti -- 00:07:04.821 --> 00:07:06.548 bet vienas būdas mąstyti apie tai 00:07:06.548 --> 00:07:08.348 tu turi protonus ir neutronus, 00:07:08.348 --> 00:07:09.825 kurie yra atomo centras. 00:07:09.825 --> 00:07:11.600 Jie yra atomo branduolys. 00:07:11.600 --> 00:07:14.867 Taigi, pavyzdžiui, anglis, kaip žinome, turi 6 protonus. 00:07:14.867 --> 00:07:19.067 Taigi vienas, du, trys, keturi, penki, šeši. 00:07:19.067 --> 00:07:22.385 Anglis 12, kuris yra vienas anglies variantas, 00:07:22.385 --> 00:07:24.200 taip pat turės 6 neutronus. 00:07:24.200 --> 00:07:25.748 Tu gali turėti anglies variantus, 00:07:25.748 --> 00:07:28.021 kurie turi skirtingą neutronų skaičių. 00:07:28.021 --> 00:07:30.113 Taigi neutronai gali keistis, elektronai gali keistis, 00:07:30.113 --> 00:07:31.733 bet tu vis tiek turėsi tą patį elementą. 00:07:31.733 --> 00:07:33.267 Protonai keistis negali. 00:07:33.267 --> 00:07:35.905 Pakeitęs protonų skaičių gausi visai kitą elementą. 00:07:35.905 --> 00:07:39.200 Taigi leisk man nupiešti anglies 12 branduolį. 00:07:39.200 --> 00:07:43.200 Taigi vienas, du, trys, keturi, penki, šeši. 00:07:43.200 --> 00:07:46.487 Taigi štai čia yra anglies 12 branduolys. 00:07:46.487 --> 00:07:48.333 Ir kartais jis gali būti užrašytas štai taip. 00:07:48.333 --> 00:07:51.132 Ir kartais jie, tiesą sakant, taip pat rašys 00:07:51.132 --> 00:07:53.831 ir protonų skaičių. 00:07:53.831 --> 00:07:56.133 Ir priežastis, dėl kurios mes rašome, jog tai yra anglis 12, 00:07:56.133 --> 00:07:58.677 --žinot, kad suskaičiavau 6 neutronus -- 00:07:58.677 --> 00:08:00.379 yra ta, kad tai yra bendras 00:08:00.379 --> 00:08:03.675 tu galėtum į tai žiūrėti kaip į bendrą skaičių 00:08:03.675 --> 00:08:04.741 -- vienas būdas į tai žvelgti, 00:08:04.741 --> 00:08:06.405 ir ateityje mes susidursime su keliais niuansais -- 00:08:06.405 --> 00:08:07.770 yra tai, kad čia yra bendras protonų ir elektronų skaičius 00:08:07.770 --> 00:08:11.844 elemento branduolyje. 00:08:11.844 --> 00:08:15.240 ir ši anglis pagal apibrėžimą turi atominį skaičių 6, 00:08:15.240 --> 00:08:16.628 bet mes galime jį perrašyti čia 00:08:16.628 --> 00:08:18.596 vien tam, kad galėtume sau priminti. 00:08:18.596 --> 00:08:21.342 Taigi anglies atomo centre mes turime šį branduolį. 00:08:21.342 --> 00:08:24.863 Ir anglis 12 turės 6 protonus ir 6 neutronus. 00:08:24.863 --> 00:08:27.495 Kitas anglies variantas, anglis 14, vis dar turės 00:08:27.495 --> 00:08:30.909 6 protonus, bet taip pat ji jau turės 8 neutronus. 00:08:30.909 --> 00:08:32.467 Taigi neutronų skaičius gali keistis, 00:08:32.467 --> 00:08:34.610 bet štai čia yra anglis 12. 00:08:34.610 --> 00:08:36.842 Ir jei anglis 12 yra neutrali, 00:08:36.842 --> 00:08:40.665 -- ir apie tai aš taip pat šiek tiek papasakosiu po sekundėlės -- 00:08:40.665 --> 00:08:43.200 jei ji neutrali, ji taip pat turės ir 6 elektronus. 00:08:43.200 --> 00:08:45.400 Taigi leisk man nupiešti tuos 6 elektronus. 00:08:45.400 --> 00:08:49.467 Vienas, du, trys, keturi, penki, šeši. 00:08:49.467 --> 00:08:51.836 Ir vienas būdas -- ir veikiausiai pats pirmiausias 00:08:51.836 --> 00:08:54.634 mąstymo apie santykius 00:08:54.634 --> 00:08:56.892 tarp elektronų ir branduolio -- 00:08:56.892 --> 00:08:58.846 yra tas, kad tu gali įsivaizduoti, jog elektronai 00:08:58.846 --> 00:09:00.835 lyg ir juda, 00:09:00.835 --> 00:09:02.956 sukinėjasi aplink šį branduolį. 00:09:02.956 --> 00:09:04.692 Vienas modelis yra tas, kad tu gali 00:09:04.692 --> 00:09:06.700 mąstyti, jog jie sukasi aplink branduolį orbitomis 00:09:06.700 --> 00:09:08.000 bet tai nėra visiškai teisinga. 00:09:08.000 --> 00:09:10.499 jie nesisuka kaip, tarkim, planetos 00:09:10.499 --> 00:09:11.660 sukasi aplink Saulę. 00:09:11.660 --> 00:09:13.749 Bet tai yra geras pradžios taškas. 00:09:13.749 --> 00:09:16.267 Kitas būdas mąstyti apie tai - įsivaizduoti, kad jie šokinėja aplink branduolį 00:09:16.267 --> 00:09:18.691 arba sukinėjasi aplink branduolį. 00:09:18.691 --> 00:09:19.956 Ir taip yra tik todėl, kad 00:09:19.956 --> 00:09:22.073 realybė šiame lygmenyje tampa labai keista 00:09:22.073 --> 00:09:23.544 ir mes turėsime pereiti į kvantinę fiziką, kad 00:09:23.544 --> 00:09:26.408 visiškai suprastume, ką elektronas daro. 00:09:26.408 --> 00:09:29.190 Bet pirmas logiškas modelis tavo galvoje yra: 00:09:29.190 --> 00:09:32.400 šio atomo, šio anglies 12 atomo, centre 00:09:32.400 --> 00:09:34.067 tu turi šį branduolį. 00:09:34.067 --> 00:09:36.644 Tu turi šį branduolį štai čia. 00:09:36.644 --> 00:09:40.733 Ir šitie elektronai šokinėja aplink šį branduolį. 00:09:40.733 --> 00:09:43.009 Ir priežastis, kodėl šie elektronai 00:09:43.009 --> 00:09:45.135 tiesiog nenuskrenda nuo branduolio, 00:09:45.135 --> 00:09:47.200 kodėl jie yra tarytum surišti su šiuo branduoliu, 00:09:47.200 --> 00:09:49.308 ir jie sudaro dalį šio atomo, 00:09:49.308 --> 00:09:54.579 yra ta, kad protonai turi teigiamą krūvį, 00:09:54.579 --> 00:09:57.918 o elektronai turi neigiamą krūvį. 00:09:57.918 --> 00:10:02.477 Ir tai yra viena iš šių esminių dalelių savybių. 00:10:02.477 --> 00:10:03.620 Kai pradedi mąstyti apie tai, 00:10:03.620 --> 00:10:05.467 kas iš esmės yra krūvis, 00:10:05.467 --> 00:10:06.867 tai tampa daugiau ar mažiau gilu. 00:10:06.867 --> 00:10:08.400 Bet vienas dalykas, kurį mes žinome, 00:10:08.400 --> 00:10:10.697 kai kalbame apie elektromagnetines jėgas, 00:10:10.697 --> 00:10:13.146 yra tai, kad priešingi krūviai traukia vienas kitą. 00:10:13.146 --> 00:10:14.959 Taigi geriausias kelias mąstyti apie tai yra: 00:10:14.959 --> 00:10:16.546 protonai ir elektronai, 00:10:16.546 --> 00:10:18.133 dėl to, kad jie turi priešingus krūvius, 00:10:18.133 --> 00:10:20.129 traukia vienas kitą. 00:10:20.129 --> 00:10:21.457 Neutronai yra neutralūs, 00:10:21.457 --> 00:10:25.088 todėl jie tiesiog sėdi štai čia, branduolio viduje 00:10:25.088 --> 00:10:28.579 ir tam tikru lygiu veikia savybes 00:10:28.579 --> 00:10:33.154 tam tikrų elementų atomams. 00:10:33.154 --> 00:10:35.005 Bet priežastis, kodėl elektronai 00:10:35.005 --> 00:10:36.818 ne tiesiog savarankiškai skraido, 00:10:36.818 --> 00:10:38.600 yra dėl to, kad jie yra traukiami. 00:10:38.600 --> 00:10:42.333 Juos traukia branduolys. 00:10:42.333 --> 00:10:45.067 Ir jie taip pat turi neįtikėtinai didelį greitį 00:10:45.067 --> 00:10:47.140 --tiesą sakant, jis sunkus.. -- 00:10:47.140 --> 00:10:48.446 ir vėl mes paliečiame 00:10:48.446 --> 00:10:51.546 labai keistą fizikos dalį 00:10:51.546 --> 00:10:52.570 vos pradedame kalbėti apie tai, 00:10:52.570 --> 00:10:54.164 ką konkrečiai elektronas daro 00:10:54.164 --> 00:10:55.946 --bet tai turi pakankamai -- 00:10:55.946 --> 00:10:56.842 Manau, galėtum pasakyti, 00:10:56.842 --> 00:10:57.924 kad jis šokinėja aplink pakankamai, 00:10:57.924 --> 00:11:00.733 kad jie nenori nukristi į branduolį 00:11:00.733 --> 00:11:02.867 Manau, tai yra vienas iš mastymo apie tai būdų. 00:11:02.867 --> 00:11:08.123 Ir taip pat, aš paminėjau anglį 12 štai čia, 00:11:08.123 --> 00:11:09.769 apibūdintą protonų skaičiumi. 00:11:09.769 --> 00:11:12.403 Deguonis būtų apibūdinta kaip turintis 8 protonus elementas. 00:11:12.403 --> 00:11:16.467 Bet ir vėl, elektronai gali sąveikauti su kitais elektronais. 00:11:16.467 --> 00:11:18.650 Juos gali atimti kiti atomai. 00:11:18.650 --> 00:11:21.025 Ir būtent tai suformuoja 00:11:21.025 --> 00:11:23.271 didelę dalį mūsų chemijos supratimo. 00:11:23.271 --> 00:11:25.995 Tai yra pagrįsta tuo, kiek elektronų turi atomas, 00:11:25.995 --> 00:11:27.600 ar tam tikras elementas. 00:11:27.600 --> 00:11:29.467 Ir tai, kaip šie elektronai yra sukonfigūruoti, 00:11:29.467 --> 00:11:33.867 ir kaip šių elementų elektronai yra sukonfogūruoti, 00:11:33.867 --> 00:11:36.018 ar galbūt kitų to paties elemento atomų. 00:11:36.018 --> 00:11:41.267 Mes galime pradėti numatyti, kaip vieno elemento atomas 00:11:41.267 --> 00:11:43.333 gali reaguoti su kitu to paties elemento atomu 00:11:43.333 --> 00:11:46.733 ar kito elemento atomu -- kaip jis galėtų reaguoti, 00:11:46.733 --> 00:11:49.695 ar kaip jis palaikytų ryšį, ar nepalaikytų, ar būtų traukiamas, 00:11:49.695 --> 00:11:52.200 ar atstumtų kito elemento atomą. 00:11:52.200 --> 00:11:53.420 Taigi, pavyzdžiui 00:11:53.420 --> 00:11:56.300 ir ateityje apie tai mes sužinosime daug daugiau, 00:11:56.300 --> 00:12:00.144 yra: yra įmanoma kitam atomui tam tikroje vietoje 00:12:00.144 --> 00:12:02.723 išmušti elektroną iš anglies 00:12:02.733 --> 00:12:05.552 tik dėl kažkokios priežasties -- 00:12:05.552 --> 00:12:10.338 ir mes pakalbėsime apie tam tikrus neutralius tam tikrų elementų atomus, 00:12:10.338 --> 00:12:13.723 kurie turi didesnę trauką elektronams, nei kiti. 00:12:13.723 --> 00:12:15.218 Taigi vienas, galbūt vienas iš šių, 00:12:15.218 --> 00:12:17.160 išmuša elektroną iš anglies 00:12:17.160 --> 00:12:19.230 ir tada ši anglis 00:12:19.230 --> 00:12:21.831 turės mažiau elektronų nei protonų, 00:12:21.831 --> 00:12:25.138 taigi tuomet mes turėsime 5 elektronus ir 6 protonus. 00:12:25.138 --> 00:12:27.800 Ir tuomet mes turėsime bendrą teigiamą krūvį. 00:12:27.800 --> 00:12:30.039 Taigi šiame anglies 12 atome, pirmoje versijoje, kurią nupiešiau, 00:12:30.039 --> 00:12:34.267 turėjau 6 protonus, 6 elektronus, krūvių nebuvo. 00:12:34.267 --> 00:12:36.553 Jei prarasčiau elektroną, beturėčiau tik 5, 00:12:36.553 --> 00:12:38.933 ir tuomet turėčiau bendrą teigiamą krūvį. 00:12:38.933 --> 00:12:40.785 Ir mes kalbėsime kur kas daugiau 00:12:40.785 --> 00:12:42.867 apie visa tai per visą šį chemijos grojaraštį, 00:12:42.867 --> 00:12:44.302 bet tikiuosi, kad tu manai, jog 00:12:44.302 --> 00:12:46.133 tai jau darosi labai "kieta" 00:12:46.133 --> 00:12:51.800 Mes jau galime išnagrinėti šį esminį statybinį blokelį, 00:12:51.800 --> 00:12:53.118 vadinamą atomu. 00:12:53.118 --> 00:12:54.920 Ir, kas dar "kiečiau", 00:12:54.920 --> 00:12:56.759 šitas esminis statybinis blokas yra pastatytas iš 00:12:56.759 --> 00:12:58.667 dar svarbesnių statybinių blokų. 00:12:58.667 --> 00:13:00.867 Ir visi šie dalykai gali būti apkeisti 00:13:00.867 --> 00:13:03.129 tam, kad pasikeistų atomo savybės, 00:13:03.129 --> 00:13:06.044 ar netgi pereitų iš vieno elemento atomo 00:13:06.044 --> 00:13:09.036 į kito elemento atomą.