0:00:03.002,0:00:05.867
Mes, žmonės, jau tūkstančius metų[br]Žiūrėdami į aplinką, supančią mus,

0:00:07.207,0:00:10.333
Kad yra skirtingų medžiagų. Šios skirtingos medžiagos... dažniausiai turi skirtingas savybes.

0:00:11.954,0:00:14.745
Ir ne tik savybes: viena medžiaga gali atspindėti šviesą tam tikru būdu, arba jos neatspindėti iš viso.

0:00:17.601,0:00:20.457
Gali būti tam tikros spalvos ar turėti būdingą temperatūrą; būti skysta, dujinė arba kieta.

0:00:22.108,0:00:24.867
Bet taip pat mes pradedame pastebėti, kaip tam tikromis sąlygomis medžiagos reaguoja viena su kita.

0:00:27.663,0:00:31.477
Čia pateikti kelių medžiagų paveikslėliai. Čia yra anglis, kuri yra savo grafito formoje.

0:00:31.477,0:00:36.069
Čia pateiktas švinas; čia - auksas

0:00:38.719,0:00:41.369
Ir viskas, ką aš nupiešiau, kieno paveikslėlius čia rodžiau, juos gavau iš štai šio tinklapio

0:00:41.369,0:00:45.453
Visi jie yra kieti, bet mes taip pat žinome, kad mes..

0:00:47.395,0:00:49.338
Atrodo, kad juose yra oro, na, tam tikrų oro sudedamųjų dalių

0:00:49.338,0:00:52.210
ir, priklauso nuo to, į kurias oro sudedamąsias dalis žiūri,

0:00:55.079,0:00:57.948
ar tai - anglis, deguonis, ar azotas - visi jie turi skirtingas savybes.

0:00:57.948,0:00:59.425
Arba, yra kitų medžiagų, kurios gali būti skystos

0:00:59.425,0:01:02.082
ar netgi jeigu pakankamai pakeltum šių medžiagų temperatūrą

0:01:02.082,0:01:05.018
Jei pakankamai pakeltum aukso ar švino temperatūrą,

0:01:05.018,0:01:06.503
galėtum gauti skystį.

0:01:06.503,0:01:09.841
Arba, jei sudegintum šitą anglį,

0:01:09.841,0:01:12.076
galėtum ją paversti dujomis,

0:01:12.076,0:01:13.351
galėtum ją paleisti į atmosferą,

0:01:13.351,0:01:14.702
suardyti jos struktūrą.

0:01:14.702,0:01:17.271
Taigi tai yra dalykai, kuriuos mes ir

0:01:17.271,0:01:20.585
visa žmonija stebėjo tūkstančius metų.

0:01:20.585,0:01:22.452
Bet tai veda į natūralų klausimą,

0:01:22.452,0:01:24.226
kuris kadaise buvo filosofinis,

0:01:24.226,0:01:26.405
bet dabar mes galime į jį atsakyti truputį geriau,

0:01:26.405,0:01:30.898
šis klausimas yra: jei ardytum šią anglį

0:01:30.898,0:01:33.518
į vis mažesnes ir mažesnes dalis,

0:01:33.518,0:01:35.554
ir jeigu yra pati mažiausia dalis,

0:01:35.554,0:01:39.867
mažiausias šios medžiagos kiekis,

0:01:39.867,0:01:43.166
kuris vis dar turi anglies savybes;

0:01:43.166,0:01:45.256
Ir jeigu kažkokiu būdu tu jį suskaldytum į dar mažesnes dalis.

0:01:45.256,0:01:48.390
Ar prarastum anglies savybes?

0:01:48.390,0:01:50.354
Ir atsakymas yra: taip.

0:01:50.354,0:01:52.200
Ir tam, kad pereitumėme į savo terminologiją,

0:01:52.200,0:01:56.156
mes šias skirtingas medžiagas, šias grynas medžiagas,

0:01:56.156,0:01:59.025
kurios skirtingoje temperatūroje turi skirtingas savybes,

0:01:59.025,0:02:01.185
ir reaguoja tik tam tikrais būdais,

0:02:01.185,0:02:05.291
jas mes vadiname elementais.

0:02:05.291,0:02:08.729
Anglis yra elementas. Švinas yra elementas. Auksas yra elementas.

0:02:08.729,0:02:10.400
Tu gali sakyti, kad vanduo - taip pat elementas.

0:02:10.400,0:02:14.221
Ir senovėje žmonės vadino vandenį elementu.

0:02:14.221,0:02:17.892
Bet dabar mes žinome, kad vanduo yra sudarytas iš paprastesnių elementų.

0:02:17.892,0:02:20.405
Jis sudarytas iš deguonies ir vandenilio.

0:02:20.405,0:02:25.014
Ir visi mūsų elementai yra surašyti štai čia -

0:02:25.014,0:02:27.758
periodinėje elementų lentelėje.

0:02:27.758,0:02:29.374
C atstoja anglies elementą

0:02:29.374,0:02:30.400
- dabar aš tiesiog einu per tuos elementus,

0:02:30.400,0:02:32.379
kurie yra svarbūs žmonijai,

0:02:32.379,0:02:35.502
bet laikui bėgant tu tikriausiai susipažinsi su visais šiais elementais.

0:02:35.502,0:02:39.148
Čia yra deguonis. Čia - azotas. Čia - silicis.

0:02:39.148,0:02:42.867
Čia yra... Au yra auksas. Štai čia - švinas.

0:02:42.867,0:02:51.995
Ir pats mažiausias bet kurio šių elementų vienetas yra atomas.

0:02:51.995,0:02:54.559
Taigi jeigu kastumeis gilyn

0:02:54.559,0:02:57.079
ir šitai dalintum į mažesnes ir mažesnes daleles,

0:02:57.079,0:02:59.415
galiausiai prieitum anglies atomą.

0:02:59.415,0:03:00.755
Darydamas tą patį štai čia,

0:03:00.755,0:03:02.536
galiausiai prisikastum iki anglies atomo.

0:03:02.536,0:03:03.991
Jei darytum tą patį čia -

0:03:03.991,0:03:05.856
galiausiai gautum šiek tiek šito mažo

0:03:05.856,0:03:07.758
--dėl tinkamesnio žodžio trūkumo -- dalelę,

0:03:07.758,0:03:09.185
kurią pavadintum švino atomu.

0:03:09.185,0:03:11.239
Ir tu nebegalėtum jo daugiau skaldyti

0:03:11.239,0:03:13.597
ir vis dar vadinti tai švinu

0:03:13.597,0:03:17.043
už tų pačių savybių turėjimą.

0:03:17.043,0:03:18.330
Ir tam, kad padėčiau tau suprasti,

0:03:18.330,0:03:21.193
--tai yra toks dalykas, kurį man labai sunku įsivaizduoti --

0:03:21.193,0:03:24.040
yra tai, kad atomai yra neįtikėtinai maži.

0:03:24.040,0:03:25.901
Tikrai - neįsivaizduojamai maži.

0:03:25.901,0:03:27.555
Taigi, pavyzdžiui, anglis.

0:03:27.555,0:03:29.379
Mano plaukai taip pat yra sudaryti iš anglies.

0:03:29.379,0:03:31.882
Tiesą sakant didžioji dalis manęs yra iš anglies.

0:03:31.882,0:03:35.912
Tiesą sakant, didžioji dauguma gyvų organizmų yra iš anglies.

0:03:35.912,0:03:40.533
Taigi, jei paimtum mano plaukus. Mano plaukai yra iš anglies.

0:03:40.533,0:03:42.231
Daugiausiai iš anglies.

0:03:42.231,0:03:43.989
Taigi, jei paimtum mano plauką štai čia

0:03:43.989,0:03:45.565
--mano plaukas nėra geltonas,

0:03:45.565,0:03:46.766
bet su juoda spalva susidaro gražus kontrastas.

0:03:46.766,0:03:47.950
Mano plaukai yra juodi, bet jei nupieščiau juodus,

0:03:47.950,0:03:49.713
tu negalėtum matyti to per ekraną.

0:03:49.713,0:03:51.970
Bet jei paimtum mano plauką štai čia, aš paklausčiau tavęs,

0:03:51.970,0:03:55.200
kiek anglies atomų sudaro mano plauką iš pločio?

0:03:55.200,0:03:58.467
Taigi jeigu padarytum skersinį mano plauko pjūvį - ne plauko ilgio,

0:03:58.467,0:04:00.361
bet pločio, ir paklaustum:

0:04:00.361,0:04:03.255
kiek anglies atomų yra per plauko plotį?

0:04:03.255,0:04:07.049
Ir tu galėtum spėti: ak, Sal man jau sakė, kad jis labai mažas,

0:04:07.049,0:04:09.150
taigi galbūt ten yra tūkstantis anglies atomų

0:04:09.150,0:04:10.484
arba dešimt tūkstančių, arba šimtas tūkstančių

0:04:10.484,0:04:11.788
ir aš pasakyčiau: "ne"!

0:04:11.788,0:04:14.249
Ten yra vienas milijonas anglies atomų.

0:04:14.249,0:04:17.439
Arba galėtum surišti milijoną anglies atomų

0:04:17.439,0:04:20.933
per vidutinį žmogaus plauko plotį.

0:04:20.933,0:04:22.585
Ir akivaizdu, kad tai - apytikslis skaičius,

0:04:22.585,0:04:24.026
ten nėra lygiai vieno milijono,

0:04:24.026,0:04:26.605
bet tai leidžia tau suprasti, koks mažas yra atomas.

0:04:26.605,0:04:28.441
Žinai, ištrauk plauką iš savo galvos

0:04:28.441,0:04:30.991
ir paprasčiausiai įsivaizduok, kad sudedi milijoną kažkokių daiktų

0:04:30.991,0:04:33.991
greta vienas kito skersai plauką,

0:04:33.991,0:04:37.037
ne plauko ilgį, bet plotį.

0:04:37.037,0:04:39.175
Sunku pamatyti net plauko plotį,

0:04:39.175,0:04:40.718
ir ten milijonas anglies atomų

0:04:40.718,0:04:42.979
būtų tame neįmatomame plauko plotyje.

0:04:42.979,0:04:48.092
Jau vien šitai yra ganėtinai šaunu

0:04:48.092,0:04:49.026
--Mes jau žinome, kad

0:04:49.026,0:04:51.375
yra pats paprasčiausias anglies statybinis blokelis,

0:04:51.375,0:04:53.933
šis pats paprasčiausias bet kurio elemento statybinis blokelis.

0:04:53.933,0:04:55.952
Bet dar šauniau yra tai, kad

0:04:55.952,0:04:59.066
šie elementarūs statybiniai blokeliai yra susiję vieni su kitu.

0:04:59.066,0:05:02.556
Anglies atomas yra sudarytas iš dar svarbesnių dalelių..

0:05:02.556,0:05:07.469
Aukso atomas yra sudarytas iš dar svarbesnių dalelių.

0:05:07.469,0:05:10.445
Ir, tiesą sakant, šie elementai yra apibūdinami pagal

0:05:10.445,0:05:12.759
šių esminių dalelių išsidėstymą.

0:05:12.759,0:05:14.087
Ir jei norėtum pakeisti

0:05:14.087,0:05:15.901
turimų esminių dalelių skaičių,

0:05:15.901,0:05:17.844
tu galėtum pakeisti to elemento savybes,

0:05:17.844,0:05:18.891
tai, kaip jis reaguoja

0:05:18.891,0:05:22.769
ar netgi pakeisti patį elementą.

0:05:22.769,0:05:25.144
Ir vien tam, kad suprastum šiek tiek geriau,

0:05:25.144,0:05:28.010
pakalbėkime apie šias esmines daleles.

0:05:28.010,0:05:31.825
Taigi, turime protoną.

0:05:31.825,0:05:35.524
Ir protonas, tiesą sakant, apibūdina

0:05:35.524,0:05:38.003
-- protonų skaičius atomo branduolyje

0:05:38.003,0:05:40.096
ir aš pakalbėsiu apie branduolį po sekundėlės --

0:05:40.096,0:05:42.969
protonai apibūdina elementą.

0:05:42.969,0:05:45.492
Štai, kas apibūdina elementą.

0:05:45.492,0:05:47.333
Kai pasižiūri į periodinę lentelę štai čia,

0:05:47.333,0:05:50.154
jie yra surašyti atominio skaičiaus didėjimo tvarka

0:05:50.154,0:05:51.575
ir atominis skaičius yra

0:05:51.575,0:05:54.667
tiesą sakant tiesiog protonų skaičius elemente.

0:05:54.667,0:05:58.667
Taigi, pagal apibūdinimą, vandenilis turi 1 protoną.

0:05:58.667,0:06:02.800
Helis turi 2 protonus. Anglis turi 6 protonus.

0:06:02.800,0:06:05.333
Tu negali turėti anglies su 7 protonais.

0:06:05.333,0:06:07.172
Jei turėtum, tai jau būtų azotas,

0:06:07.172,0:06:09.234
nebe anglis.

0:06:09.234,0:06:10.589
Deguonis turi 8 protonus.

0:06:10.589,0:06:12.673
Jei kažkokiu būdu čia pridėtum dar vieną protoną,

0:06:12.673,0:06:14.050
tai jau nebebūtų deguonis.

0:06:14.050,0:06:18.333
Tai jau būtų fluoras, taigi tai apibūdina elementą.

0:06:18.333,0:06:20.067
Tai apibūdina elementą.

0:06:20.067,0:06:22.967
Ir atominis skaičius, protonų skaičius,

0:06:22.967,0:06:25.447
protonų skaičius -- ir prisimink,

0:06:25.447,0:06:27.674
kad tai yra skaičius, kuris parašytas štai čia, viršuje,

0:06:27.674,0:06:30.116
kiekvienam elementui periodinėje lentelėje --

0:06:30.116,0:06:31.529
Protonų skaičius

0:06:31.529,0:06:34.133
yra lygus atominiam skaičiui.

0:06:34.133,0:06:36.852
Yra lygus atominiam skaičiui.

0:06:36.867,0:06:38.861
Ir jie parašė tą skaičių čia, nes jis yra

0:06:38.861,0:06:42.221
pagrindinis bruožas, apibūdinantis elementą.

0:06:42.221,0:06:46.133
kitos dvi atomo sudedamosios dalys

0:06:46.133,0:06:47.702
-- Manau, jas mes taip galėtume vadinti --

0:06:47.702,0:06:55.123
yra elektronas ir neutronas.

0:06:55.123,0:06:57.541
Ir modelis, kurį gali pradėti statyti savo galvoje,

0:06:57.541,0:07:00.420
-- ir šis modelis, kai chemijoje eisime pirmyn, pamatysime,

0:07:00.420,0:07:02.833
taps mažumėlę abstraktesnis

0:07:02.833,0:07:04.821
ir ganėtinai sudėtingas suvokti --

0:07:04.821,0:07:06.548
bet vienas būdas mąstyti apie tai

0:07:06.548,0:07:08.348
tu turi protonus ir neutronus,

0:07:08.348,0:07:09.825
kurie yra atomo centras.

0:07:09.825,0:07:11.600
Jie yra atomo branduolys.

0:07:11.600,0:07:14.867
Taigi, pavyzdžiui, anglis, kaip žinome, turi 6 protonus.

0:07:14.867,0:07:19.067
Taigi vienas, du, trys, keturi, penki, šeši.

0:07:19.067,0:07:22.385
Anglis 12, kuris yra vienas anglies variantas,

0:07:22.385,0:07:24.200
taip pat turės 6 neutronus.

0:07:24.200,0:07:25.748
Tu gali turėti anglies variantus,

0:07:25.748,0:07:28.021
kurie turi skirtingą neutronų skaičių.

0:07:28.021,0:07:30.113
Taigi neutronai gali keistis, elektronai gali keistis,

0:07:30.113,0:07:31.733
bet tu vis tiek turėsi tą patį elementą.

0:07:31.733,0:07:33.267
Protonai keistis negali.

0:07:33.267,0:07:35.905
Pakeitęs protonų skaičių gausi visai kitą elementą.

0:07:35.905,0:07:39.200
Taigi leisk man nupiešti anglies 12 branduolį.

0:07:39.200,0:07:43.200
Taigi vienas, du, trys, keturi, penki, šeši.

0:07:43.200,0:07:46.487
Taigi štai čia yra anglies 12 branduolys.

0:07:46.487,0:07:48.333
Ir kartais jis gali būti užrašytas štai taip.

0:07:48.333,0:07:51.132
Ir kartais jie, tiesą sakant, taip pat rašys

0:07:51.132,0:07:53.831
ir protonų skaičių.

0:07:53.831,0:07:56.133
Ir priežastis, dėl kurios mes rašome, jog tai yra anglis 12,

0:07:56.133,0:07:58.677
--žinot, kad suskaičiavau 6 neutronus --

0:07:58.677,0:08:00.379
yra ta, kad tai yra bendras

0:08:00.379,0:08:03.675
tu galėtum į tai žiūrėti kaip į bendrą skaičių

0:08:03.675,0:08:04.741
-- vienas būdas į tai žvelgti,

0:08:04.741,0:08:06.405
ir ateityje mes susidursime su keliais niuansais --

0:08:06.405,0:08:07.770
yra tai, kad čia yra bendras protonų ir elektronų skaičius

0:08:07.770,0:08:11.844
elemento branduolyje.

0:08:11.844,0:08:15.240
ir ši anglis pagal apibrėžimą turi atominį skaičių 6,

0:08:15.240,0:08:16.628
bet mes galime jį perrašyti čia

0:08:16.628,0:08:18.596
vien tam, kad galėtume sau priminti.

0:08:18.596,0:08:21.342
Taigi anglies atomo centre mes turime šį branduolį.

0:08:21.342,0:08:24.863
Ir anglis 12 turės 6 protonus ir 6 neutronus.

0:08:24.863,0:08:27.495
Kitas anglies variantas, anglis 14, vis dar turės

0:08:27.495,0:08:30.909
6 protonus, bet taip pat ji jau turės 8 neutronus.

0:08:30.909,0:08:32.467
Taigi neutronų skaičius gali keistis,

0:08:32.467,0:08:34.610
bet štai čia yra anglis 12.

0:08:34.610,0:08:36.842
Ir jei anglis 12 yra neutrali,

0:08:36.842,0:08:40.665
-- ir apie tai aš taip pat šiek tiek papasakosiu po sekundėlės --

0:08:40.665,0:08:43.200
jei ji neutrali, ji taip pat turės ir 6 elektronus.

0:08:43.200,0:08:45.400
Taigi leisk man nupiešti tuos 6 elektronus.

0:08:45.400,0:08:49.467
Vienas, du, trys, keturi, penki, šeši.

0:08:49.467,0:08:51.836
Ir vienas būdas -- ir veikiausiai pats pirmiausias

0:08:51.836,0:08:54.634
mąstymo apie santykius

0:08:54.634,0:08:56.892
tarp elektronų ir branduolio --

0:08:56.892,0:08:58.846
yra tas, kad tu gali įsivaizduoti, jog elektronai

0:08:58.846,0:09:00.835
lyg ir juda,

0:09:00.835,0:09:02.956
sukinėjasi aplink šį branduolį.

0:09:02.956,0:09:04.692
Vienas modelis yra tas, kad tu gali

0:09:04.692,0:09:06.700
mąstyti, jog jie sukasi aplink branduolį orbitomis

0:09:06.700,0:09:08.000
bet tai nėra visiškai teisinga.

0:09:08.000,0:09:10.499
jie nesisuka kaip, tarkim, planetos

0:09:10.499,0:09:11.660
sukasi aplink Saulę.

0:09:11.660,0:09:13.749
Bet tai yra geras pradžios taškas.

0:09:13.749,0:09:16.267
Kitas būdas mąstyti apie tai - įsivaizduoti, kad jie šokinėja aplink branduolį

0:09:16.267,0:09:18.691
arba sukinėjasi aplink branduolį.

0:09:18.691,0:09:19.956
Ir taip yra tik todėl, kad

0:09:19.956,0:09:22.073
realybė šiame lygmenyje tampa labai keista

0:09:22.073,0:09:23.544
ir mes turėsime pereiti į kvantinę fiziką, kad

0:09:23.544,0:09:26.408
visiškai suprastume, ką elektronas daro.

0:09:26.408,0:09:29.190
Bet pirmas logiškas modelis tavo galvoje yra:

0:09:29.190,0:09:32.400
šio atomo, šio anglies 12 atomo, centre

0:09:32.400,0:09:34.067
tu turi šį branduolį.

0:09:34.067,0:09:36.644
Tu turi šį branduolį štai čia.

0:09:36.644,0:09:40.733
Ir šitie elektronai šokinėja aplink šį branduolį.

0:09:40.733,0:09:43.009
Ir priežastis, kodėl šie elektronai

0:09:43.009,0:09:45.135
tiesiog nenuskrenda nuo branduolio,

0:09:45.135,0:09:47.200
kodėl jie yra tarytum surišti su šiuo branduoliu,

0:09:47.200,0:09:49.308
ir jie sudaro dalį šio atomo,

0:09:49.308,0:09:54.579
yra ta, kad protonai turi teigiamą krūvį,

0:09:54.579,0:09:57.918
o elektronai turi neigiamą krūvį.

0:09:57.918,0:10:02.477
Ir tai yra viena iš šių esminių dalelių savybių.

0:10:02.477,0:10:03.620
Kai pradedi mąstyti apie tai,

0:10:03.620,0:10:05.467
kas iš esmės yra krūvis,

0:10:05.467,0:10:06.867
tai tampa daugiau ar mažiau gilu.

0:10:06.867,0:10:08.400
Bet vienas dalykas, kurį mes žinome,

0:10:08.400,0:10:10.697
kai kalbame apie elektromagnetines jėgas,

0:10:10.697,0:10:13.146
yra tai, kad priešingi krūviai traukia vienas kitą.

0:10:13.146,0:10:14.959
Taigi geriausias kelias mąstyti apie tai yra:

0:10:14.959,0:10:16.546
protonai ir elektronai,

0:10:16.546,0:10:18.133
dėl to, kad jie turi priešingus krūvius,

0:10:18.133,0:10:20.129
traukia vienas kitą.

0:10:20.129,0:10:21.457
Neutronai yra neutralūs,

0:10:21.457,0:10:25.088
todėl jie tiesiog sėdi štai čia, branduolio viduje

0:10:25.088,0:10:28.579
ir tam tikru lygiu veikia savybes

0:10:28.579,0:10:33.154
tam tikrų elementų atomams.

0:10:33.154,0:10:35.005
Bet priežastis, kodėl elektronai

0:10:35.005,0:10:36.818
ne tiesiog savarankiškai skraido,

0:10:36.818,0:10:38.600
yra dėl to, kad jie yra traukiami.

0:10:38.600,0:10:42.333
Juos traukia branduolys.

0:10:42.333,0:10:45.067
Ir jie taip pat turi neįtikėtinai didelį greitį

0:10:45.067,0:10:47.140
--tiesą sakant, jis sunkus.. --

0:10:47.140,0:10:48.446
ir vėl mes paliečiame

0:10:48.446,0:10:51.546
labai keistą fizikos dalį

0:10:51.546,0:10:52.570
vos pradedame kalbėti apie tai,

0:10:52.570,0:10:54.164
ką konkrečiai elektronas daro

0:10:54.164,0:10:55.946
--bet tai turi pakankamai --

0:10:55.946,0:10:56.842
Manau, galėtum pasakyti,

0:10:56.842,0:10:57.924
kad jis šokinėja aplink pakankamai,

0:10:57.924,0:11:00.733
kad jie nenori nukristi į branduolį

0:11:00.733,0:11:02.867
Manau, tai yra vienas iš mastymo apie tai būdų.

0:11:02.867,0:11:08.123
Ir taip pat, aš paminėjau anglį 12 štai čia,

0:11:08.123,0:11:09.769
apibūdintą protonų skaičiumi.

0:11:09.769,0:11:12.403
Deguonis būtų apibūdinta kaip turintis 8 protonus elementas.

0:11:12.403,0:11:16.467
Bet ir vėl, elektronai gali sąveikauti su kitais elektronais.

0:11:16.467,0:11:18.650
Juos gali atimti kiti atomai.

0:11:18.650,0:11:21.025
Ir būtent tai suformuoja

0:11:21.025,0:11:23.271
didelę dalį mūsų chemijos supratimo.

0:11:23.271,0:11:25.995
Tai yra pagrįsta tuo, kiek elektronų turi atomas,

0:11:25.995,0:11:27.600
ar tam tikras elementas.

0:11:27.600,0:11:29.467
Ir tai, kaip šie elektronai yra sukonfigūruoti,

0:11:29.467,0:11:33.867
ir kaip šių elementų elektronai yra sukonfogūruoti,

0:11:33.867,0:11:36.018
ar galbūt kitų to paties elemento atomų.

0:11:36.018,0:11:41.267
Mes galime pradėti numatyti, kaip vieno elemento atomas

0:11:41.267,0:11:43.333
gali reaguoti su kitu to paties elemento atomu

0:11:43.333,0:11:46.733
ar kito elemento atomu -- kaip jis galėtų reaguoti,

0:11:46.733,0:11:49.695
ar kaip jis palaikytų ryšį, ar nepalaikytų, ar būtų traukiamas,

0:11:49.695,0:11:52.200
ar atstumtų kito elemento atomą.

0:11:52.200,0:11:53.420
Taigi, pavyzdžiui

0:11:53.420,0:11:56.300
ir ateityje apie tai mes sužinosime daug daugiau,

0:11:56.300,0:12:00.144
yra: yra įmanoma kitam atomui tam tikroje vietoje

0:12:00.144,0:12:02.723
išmušti elektroną iš anglies

0:12:02.733,0:12:05.552
tik dėl kažkokios priežasties --

0:12:05.552,0:12:10.338
ir mes pakalbėsime apie tam tikrus neutralius tam tikrų elementų atomus,

0:12:10.338,0:12:13.723
kurie turi didesnę trauką elektronams, nei kiti.

0:12:13.723,0:12:15.218
Taigi vienas, galbūt vienas iš šių,

0:12:15.218,0:12:17.160
išmuša elektroną iš anglies

0:12:17.160,0:12:19.230
ir tada ši anglis

0:12:19.230,0:12:21.831
turės mažiau elektronų nei protonų,

0:12:21.831,0:12:25.138
taigi tuomet mes turėsime 5 elektronus ir 6 protonus.

0:12:25.138,0:12:27.800
Ir tuomet mes turėsime bendrą teigiamą krūvį.

0:12:27.800,0:12:30.039
Taigi šiame anglies 12 atome, pirmoje versijoje, kurią nupiešiau,

0:12:30.039,0:12:34.267
turėjau 6 protonus, 6 elektronus, krūvių nebuvo.

0:12:34.267,0:12:36.553
Jei prarasčiau elektroną, beturėčiau tik 5,

0:12:36.553,0:12:38.933
ir tuomet turėčiau bendrą teigiamą krūvį.

0:12:38.933,0:12:40.785
Ir mes kalbėsime kur kas daugiau

0:12:40.785,0:12:42.867
apie visa tai per visą šį chemijos grojaraštį,

0:12:42.867,0:12:44.302
bet tikiuosi, kad tu manai, jog

0:12:44.302,0:12:46.133
tai jau darosi labai "kieta"

0:12:46.133,0:12:51.800
Mes jau galime išnagrinėti šį esminį statybinį blokelį,

0:12:51.800,0:12:53.118
vadinamą atomu.

0:12:53.118,0:12:54.920
Ir, kas dar "kiečiau",

0:12:54.920,0:12:56.759
šitas esminis statybinis blokas yra pastatytas iš

0:12:56.759,0:12:58.667
dar svarbesnių statybinių blokų.

0:12:58.667,0:13:00.867
Ir visi šie dalykai gali būti apkeisti

0:13:00.867,0:13:03.129
tam, kad pasikeistų atomo savybės,

0:13:03.129,0:13:06.044
ar netgi pereitų iš vieno elemento atomo

0:13:06.044,0:13:09.036
į kito elemento atomą.